tapšterėti

tàpšterėti, -ėja (-ia K, NdŽ, KŽ; N), -ėjo K.Būg 1. N, LC1887,17, Brs, Kal žr. tapštelėti: Ans tàpšterėjo pro šalį eidamas į petį J. Tautrimas tapšterėjo ranka Viliui per petį I.Simon. 2. tr. lengvai suduodant uždėti, prilipinti: Pamirkė i kažin ką tàpšterėjo py kojos Prk.